2010-09-17

Ekologiški baldai tarp idėjų ir realybės

Mados vėjai sklinda greitai, bet laikas viską sudėlioja į savo vietas

Straipsnis publikuotas žurnale "Miškai" 2010 m. liepos mėnesio numeryje



Ko gero jau įpratome girdėti vis dažniau linksniuojamus būdvardžius naturalus, ekologiškas, draugiškas aplinkai. Šie žodžiai, tarsi etiketės, lipdomi beveik prie visko, prie ko kasdienybėj

e liečiamės, prie visko, ką galime savo veikla sukurti ar įtakoti, ir prie visko, kas yra būtina, kad gyventumėm - biologiški maisto produktai, homeopatinė medicina, natūralių medžiagų audiniai ir drabužiai, ekologiškas transportas ir kuras, ekologiškas būstas. Tačiau ar visada žinome, ar susimąstome, ką ištiesų reiškia prie žodžių kabinamos dalelytės eko ir bio, ypač, kai kalbama apie tai, ko į burną neįsidėsi?


Šį kartą atverkime ekologiško būsto duris, užeikime vidun ir žvilgtelkime atidžiau bei giliau į tai, kas mus supa kasdien - panagrinėkime ekologiškų baldų temą. Tam progą suteikė Milane vykusi tarptautinė baldų ir dizaino paroda.


Žvilgsnis į realybę

Apie ką pirmiausiai pagalvojame išgirdę tariant ekologiškas baldas? Ko gero nebus didelė klaida teigti, jog mūsų žmonės, visų pirmą, tokį baldą įsivaizduoja esant būtinai medinį – pagamintą iš natūralaus medžio, nenaudojant kenksmingas medžiagas išskiriančių klijų ir lako, ilgai tarnaujantį ir brangiai kainuojantį. Lengviausia, žinoma, pasiėmus Europos komisijos žaliųjų viešųjų pirkimų sąrašą tarsi kortas atskleisti visas ekologiškiems baldams taikomas nuostatas ir apibrėžimus, tačiau mes juk žinome, jog praktika su teorija visada kiek vėluoja į pasimatymus. Apie šiemet balandžio mėnesį Milane įvykusią tarptautinę baldų ir dizaino parodą pasaulio spauda kalbėjo kaip brėžiančią ateities dizaino ir baldų pramones gaires, o pačioje parodoje labai garsiai skambėjo žodis „žalias“. Tad turime puikią progą patyrinėti, kaip į ekologiškus baldus žvelgia pasaulis. Akivaizdu, jog parodos dalyviai bei organizatoriai šį terminą supranta labai plačiai – ekologiškos, anot jų, gali būti tiek įvairiausios medžiagos, tiek technologijos, tiek idėjos.


Natūralu nebūtinai ekologiška

Šių metų paroda liudijo neabejotiną medinių baldų renesansą. Vyraujančios minimalistinės formos, kukli apdaila, meistriškai sukurtas paprastumo įspūdis – akis taip lengva apgauti, natūralumas atrodo toks ekologiškas ir įtikinantis, jog retas kuris susimąsto iš kokio miško atkeliavo žaliava ir kaip ji buvo apdorota. Vienetai, kurie galėjo pasigirti tarptautiniais sertifikatais - na, kad ir tokiais kaip FSC (Forest Stewardship Council)- ir jie tai darė gana garsiai, o visi kiti, žinoma, išsisukinėjo gražbyliaudami. Kur kas labiau draugiškos aplinkai atrodė idėjos, siūlančios baldų gamybai naudoti tokias medžiagas kaip perdirbtą kartoną. Nors ir skamba ne itin patvariai, tačiau tinkamai apdorojus, apsaugojus baldų paviršių vandeniui nepralaidžia medžiaga šie tarnaus ne prasčiau nei mediniai, o ir medžių pavyktų daugiau išsaugoti. Tiesa, ne viskas taip pigu, kaip atrodo. Vieno fotelio iš perdirbto kartono kaina siekia apie vieną tūkstantį eurų.

Kita gi, labai artima kartonui medžiaga – tetrapanas – naujųjų technologijų rezultatas, kurių dėka, buityje panaudotos popierinės pakuotės supresuojamos ir sulydomos be jokios rišamosios medžiagos, o tai, anot gamintojų, yra vienas pagrindinių veiksnių lemiančių medžiagos netoksiškumą.

Perdirbtų medžiagų panaudojimo idėjos baldų ir interjero elementų gamyboje parodos metu skambėjo gana plačiai, atrodo, jog vis daugiau įmonių, suvokusios kokia, nuolat

opėjančia problema tampa natūralių žaliavų gavyba, naująją aukso gyslą randa atliekose, į kurias imama žiūrėti ir kaip į ekonomiką galintį atgaivinti šaltinį. Taigi, perdirbtas popierius, plastikas, stiklas, įvairūs metalai, tekstilė, net porcelianas – iš visų šių medžiagų pagaminti baldai drąsiai vadinami ekologiškais, mat vienas iš pagrindinių žaliojo dizaino principų yra perdirbtų žaliavų panaudojimas, stengiantis kuo labiau sumažinti natūraliems žemės ištekliams daromą žalą.


Technologijos rytojui

Tuo tarpu kas antrais metais rengiamų virtuvės baldų įrangos ir vonios dizaino ekspozicijų dalyviai kiek kitaip rūpinosi aplinkos ir žmogiškosios buities gerove.

Deja, ten, kur karaliavo technologijos kalbos apie ekologiškas medžiagas tarsi pasitraukė į antrą planą, nors ir čia būta malonių išimčių, gamintojų, kurie savo projektuose sėkmingai derino sertifikuotą medieną su poliruoto plieno paviršiais ar plastiko elementais. Tačiau didžioji dauguma iš esmės rūpinosi kompaktišku, patogiu virtuvės baldų dizainu, leidžiančiu suderinti funkcionalumą ir atsakingą energijos išteklių naudojimą. Tiesa, revoliucingiausios, aplinkos išteklius tausojančios technologijų idėjos buvo pristatytos kol kas tik modelių, prototipų lygmenyje. Juose pagrindinis dėmesys skiriamas vandeniui, kurio nebereikia išpilti lauk po virimo ar valymo, bet pažangios sistemos dėka yra panaudojimas dar kartą, taip taupant gana sparčiai pasaulyje senkančius šio gyvybiškai svarbiausio elemento šaltinius. Ko gero nereikia net ir sakyti, kad tokios technologijos automatiškai pakrikštijamos ekoinovacinėmis.


Jautrumą aplinkai gimdo idėjos

Na, ir galiausiai trečiasis, ekologiškų idėjų klausimas, pats neapibrėžčiausias, atveriantis bene plačiausią diskusijų ir interpretacijų lauką. Kyla klausimas, ar apskritai gali būti idėja ekologiška, jei ji savo fizine forma visai neprisideda prie aplinkos ir jos išteklių išsaugojimo, žmogaus būties gerinimo, na, pavyzdžiui, jei objektas įprasminantis eko idėją nėra pagamintas nei iš sąvoką atitinkančių medžiagų, nei ekoinovacinių technologijų dėka kaip nors palankiai veikia aplinką? Pasirodo, gali! Štai, dizainerių grupė C12 pristatė savo projektą „Tavolo Albero“ (it., stalas medis). Tai urbanistinei erdvei skirti baldai, galvojant apie miesto aikštes, populiarias susitikimų vietas kaip idealias poilsio oazes, kurios šio alternatyvaus hibrido pagalba gali virsti mažutėliais “miškeliais

”, o kartu ir patogia vieta pasidėti kavos puodeliui ar užrašų knygelei. Matyt ši idėja realizuota tam, jog ekologiškai veiktų nebent tūlo miestiečio psichologiją. Kitas gi, olandų menininko Ton Matton projektas, nors ir abejotinas savo formų ekologiškumu, tačiau neabejotinai kelia itin svarbius žmogiškosios veiklos poveikio aplinkai klausimus. Centrinėje Milano stotyje jis „užveisė“ groteskišką vaismedžių sodą, kuriame žydintys medeliai pasodinti ankštuose vazonėliuose, jų kamienus remia elektros laidais apraizgyti metaliniai strypai, kuriais kiekvienam tiekiamas dirbtinis apšvietimas, o šalia kabo lašinės, kuriančios kiekvienam iš mūsų labai aiškias prasmes. Ekologiška? Tam tikra prasme taip, jei galvosime apie šio projekto jautresnio žmogaus mąstymui daromą poveikį.


Nuo A iki Ž

Žinoma, visada atsiranda ir „stropių mokinių“, kuriems ne tik itin svarbu suderinti idėjas, medžiagas ir technologijas iki galo, bet dar ir pasirinkti jų manymų ekologišką viso to pateikimo visuomenei būdą. Savo produkcijai pristatyti jie rinkosi erdves už oficialaus paviljono ribų, tokiu būdu siekdami išvengti ryškaus komercinio atspalvio. O štai svečiai iš Jungtinių Valstijų sugalvojo dar įdomiau, pavadinę savo stendą „Work in progress“ (angl., vyksta darbai), kasdien jį keitė, taip įprasmindami idėją, jog siekis išlaikyti ekologinę pusiausvyrą pasireiškia ne tik pavienių baldų, objektų realizacija. Tai yra gyvenimo būdas, kuriam skleistis būtinas lankstumas ir dinamizmas, sąlygos, kurių dėka žmonės susitinka, keičiasi idėjomis ir patirtimi.

Tad būkime budrūs, mados vėjai sklinda greitai, o didžioji dauguma parodoje natūraliais ar ekologiškais pristatyti baldai ir interjero elementai tokiais, dažniausiai, buvo viso labo vienu trečdaliu. Retas kuris gamintojas gali sau leisti visus komponentus – idėjas, medžiagas ir technologijas - sujungti į vieną, ir dažnas prabilęs apie šio tikslo pasiekimą viltingai žvelgia į ateitį.


Viktorija Skafaru



2010 liepa



Grįžti į: Straipsniai apie Italiją

3 komentarai:

  1. cara Viktorija, tau raso Viktorija :D, zinok daug daug daug tau complimenti, puikiai rasai ir graziai pasakoji. As irgi gyvenu Italijoje ir megstu keliauti, valgyti ir grozetis musu nuostabiu pasauliu, todel prie rytines capuccio paskaitinesiu ir tavo ispudzius. Geriausi linkejimai!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Pirmoji nuotrauka kiek primena Flinstoun'ų namus. Minimalistiška, ekologiška - skiriu 10 balų!

    AtsakytiPanaikinti