2010-07-01

Kelionė pas ''velniukus''



2006 metais šia išvyka pradėjau savo pažintį su kalnais. Šį pavasarį žygį pakartojau dar kartą. Jūsų dėmesiui vienas mistiškiausių maršrutų "Prakeiktojo ežero" link


Auštant krikščionybei, bėgdami nuo deginančios naujosios religijos ''saulės'' daugelis pagonių prieglobstį rado atokiose kalnų vietovėse į kurias susitempė ir savo dievus. Apgyvendino juos naujose legendose, uolėtoms viršūnėms davė bauginančius pavadinimus, o slėnius pavertė alkvietėmis. Centrinės Italijos Apeninuose esantis Sibilinų kalnų masyvas iki šiol saugo anų laikų dvasią, kuri amžiams bėgant sugėrė ne tik pagoniškų ritualų dūmus, bet ir vėlesnių laikmečių burtus.



Lago di Pilato (liet. Piloto ežero) arba Lago maledetto (liet. Prakeiktojo ežero) slėnyje dar ir šiandien galima aptikti spiralėmis sudėtų akmenų, keistų, uolose išraižytų alchemijos simbolių. Viršum slėnio, šiaurėje iškilęs legendinės pranašės Sibilės kalnas, o pietuose stūkso aukščiausia Sibilinų viršukalnė - Monte Vettore (2476 m.). Šios kelionės tikslas - pasiekti ežerą, arba ežerus (priklauso nuo sezono), kuriame, kaip vietiniai kalba, apsistoję velniai, atsiradę čia nuo to laiko, kai Poncijus Pilotas jaučių tempiamas buvo paskandintas šiuose lediniuose aukštumų vandenyse. Šiais visai nemitiniais laikais tie velniai turi savo mokslinį pavadinimą - Chirocephalus marchesonii, tačiau nepaisant visko elgiasi visai nelogiškai, taip, kaip nuo seno pratę - plaukioja aukštyn pilvu ir atbulai. Dėl šių ypatingų ir, kaip sakoma, tik šioje pasaulio vietoje gyvenančių sutvėrimų draudžiama lipti į ežerą, tad po ilgos kelionės norėdami atsigaivinti verčiau iešokit šalia trykštančio šaltinio arba nuo žiemos užsilikusio sniego likučių. Pirmą kartą buvau ten rugsėjį, o ledas vietomis vis dar nebuvo nutirpęs. Ką ir kalbėti apie gegužę - aukštumos mus pasitiko tikra vėjuota ir snieguota žiema.

Detalės keliausiantiems

Aukščių skirtumas: 995 m
Kopimo laikas: 3-4 val.
Leidimosi laikas: 2-3 val.
Sudėtingumas: E (nesudėtinga, išskyrus trumpus, staigaus kilimo ruožus)
Žyma: laikytis kelio nr. 151
Apranga: patogi, sportinė; speciali avalynė arba batai storu padu; striukė nuo vėjo ir lietaus.

Maršrutas

Jums reikia atvykti į kalnų miestelį Foce (Foce di Montemonaco, AP). Jei sugalvosite neskubėti namo, galite apsistoti ten esančiame viešbutėlyje-tavernoje arba įsikurti slėnyje už miestelio, palapinėje. Jūsų kelionė turi prasidėti kaip tik nuo tos lygumos, vadinamos Piano della Gardosa. Taigi, nuo miestelio kilkite lyguma iki miško, matomų viršukalnių link. Atminkite, jog kopti turite pradėti anksti ryte, ne itin smagu sutemus tūnot kalnuose ir ypač, jei mėnulis nešviečia.














Įžengę į mišką tęskite kelionę patogiu, pramintu keliuku. Netrukus jus pasitiks akmuo pažymėtas raudonai balta vėliava, šis ženklas visos kelionės metu jums bus kelrodė žvaigždė, teigianti, jog einate teisingu keliu. Šalia kelionės pradžią žyminčio akmens rasite lazdų, pasiimkite po vieną, vėliau tikrai jums pravers. Graži tradicija grįžus jas padėti matomoje vietoje būsimiems keliauninkams.
Netrukus jūsų laukia bene sudėtingiausia šios kelionės dalis - kopimas gana stačiu, akmenuotu, zigzagais vingiuojančiu keliuku. Kritiniuose taškuose įtaisytos medinės atramos, turėklai palengvins kopimą. Atminkite, lipti bus kur kas lengviau nei leistis. Pasirinkite tinkamą avalynę, kad neslystų padai ir pėdų nebadytų smulkūs akmenukai.













Įveikę šį kalną atsidursite 1500 m aukštyje, prieš jūsų akis atsivers aukštumų, Piloto ežero slėnis. Atrodys, jog galite lengviau atsipūsti, tačiau iki galutinio tikslo dar teks gerokai paprakaituoti. Tad atsipalaiduokite ir mėgaukitės kalnų glėbiu. Jums teks kopti aukštumų pievomis, jokiais būdais neišklyskite iš jau praminto takelio, tai žaloja kalnų šlaitus, o ir jums gali būti pavojinga. Savo kelyje sutiksite la Fonte Matta (it. Pamišusį šaltinį), tiesa, jei kopsite pavasarį, vėliau jis išnyksta ir vėl atsiranda kitais metais. Savo dešinėje matysite milijonų metų senumo aukštai besistiebiančią kalkakmenio uolą, vadinamą Pizzo del Diavolo (it. Velnio barzdelė), kuri yra visai šalia ežero ir ją pasiekę žinosite, jog liko visai nedaug.



























Netrukus pasieksite 1940 metų aukštyje plytintį Lago di Pilato ir jo ypatinguosius gyventojus.



''Velniukų'' nuotraukos nedėsiu, tam, kad neatimčiau iš jūsų atradimo džiaugsmo :)
Na, o kelionė atgal bus ne mažiau įdomi, mat prieš akis atsivers platus kalnų gamtovaizdis ir apims jausmas, jog šiuo keliu dar nežygiavote. Tokia jau ta ypatinga kalnų savybė - akimirksniu besikeičianti amžinybė. Štai dar keletas vaizdų iš kelionės atgalios ( iš abiejų žygių, pavasarinio ir rudeninio):





Linkiu kantrybės ir smagių įspūdžių keliausiantiems ;)