2009-08-29

Autentiška pomidorų padažo gamyba




Kartą atvykę pas Mikio senelius į kaimą (Montotto. Skamba tarsi aštuntasis kalnas :) ) užtikome dieduką besitvarkantį su gausiai užderėjusiais pomidorais. Jis ruošė pomidorų padažą žiemai taip, kaip tai buvo daroma senais laikais: pomidorai susmulkinami, sugrūdami į stiklainius, pasūdomi, uždengiami baziliko lapeliu, užspaudžiamas kamštis. Derlius su visa tara verdamas didžiulėje bačkoje iš apačios kūrenama malkomis. Virti būtinai reikia ne mažiau pusvalandžio, tik tuomet pomidorai tamsiame rūsyje galės išbūti net iki 2 metų. Tai atrodo štai taip:





Na, o greitai ir nesudėtingai namie pomidorų padažą galima pasigaminti šitaip:

Alyvuogių aliejuje iki švelnaus geltonumo pakepinkite smulkiai pjaustytą svogūną, suverskite skardinę konservuotų pomidorų (aš renkuosi smulkiai kapotus, nes jie greičiau suverda), įpilkite pusę stiklinės vandens, įberkite žiupsnelį druskos ir virkite ant vidutinės, o vėliau ant silpnos ugnies, kol pasidarys vientisa masė. Pomidorų padažo tirštumą reguliuokite vandens kiekiu. Galite paskaninti bazilikais ar raudonėliais (it. oregano), o jei mėgstate aštriai - raudonaisiais pipirais :)

Nuo to laiko, kai išmokau šio recepto, mano virtuvės lentynėlė daugiau neberegėjo sintetinių ketčiupų ir visokio kitokio industrinio brudo :)

2009-08-27

Crostata - itališkas marmelado pyragas



Vienas iš receptų kurio žūtbūt turėjau išmokti yra šis nuostabus marmelado pyragas. Žmonės kalba, jog šis saldumynas yra ko gero seniausias iš visų itališkų gardėsių, o legenda apie jo atsiradimą siekia pagonybės laikus. Receptą padiktavo ir gamybos paslaptis atskleidė Mikio mama, o aš savo ruožtu juo pasidalinsiu su jumis.
Gaminamas jis visai paprastai, na, o kad dar skaniau ir paslaptingiau viskas kvepėtų, trumpai papasakosiu šio tradicinio ir laaabai populiaraus pyrago atsiradimo istoriją.


Legenda byloja, jog viskas prasidėjo sirenai Partenopei įkūrus savo buveinę Neapolio įlankoje. Kiekvieną pavasarį ji išplaukdavo iš vandenų ir vietos gyventojus užliedavo savo skambia daina. Dėkingi žmonės nusprendė deivei atsidėkoti paaukodami jai brangiausią ką turėjo. S
eptynioms mergelėms patikėjo įteikti dovanas: miltus (stiprybę ir klestėjimą), varškę (darbą ir jo vaisius), kiaušinius (gyvybės atsinaujinimą), kviečius virtus piene (dviejų karalysčių simbolį), apelsino žiedų nektarą (simbolizuojantį gamtos dosnumą), prieskonius (menančius apie tolimas tautas) ir cukrų (saldumo ir Partenopės dainos simbolį). Partenopė gautas dovanas atnešė dievams ir padėjo šalia jų pėdų. Dievai, tai įvertindami, iš gautų gėrybių sukūrė pyragą, kurį atidavė sirenai. Laiminga Partenope užuot suvalgiusi gardėsį dovanojo jį žemės gyventojams, už tai, kad šie jai buvę labai dosnūs.


Jums reikės:

  • 2 kiaušinių
  • 150 g. cukraus
  • 50 g. sviesto
  • 3 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 8 g. kepimo miltelių
  • 350 g. kvietinių miltų
  • Marmelado (jeigu naudosite uogienę žiūrėkit, kad nebūtų per skysta)


Dubenėlyje šakute išplakite kiaušinius, supilkite cukrų ir dar kartą viską gerai išplakite.

Keptuvėje išlydykite sviestą, jį atvėsinkite ir supilkite į cukraus ir kiaušinių plakinį. Išmaišykite.
Įpylę tris šaukštus alyvų aliejaus ir dar kartą viską permaišę įberkite kepimo miltelius (tešlos skonį galima paįvairinti įlašinus šiek tiek sambucos, anyžių ar kito mėgiamo likerio). Išmaišykite.
Po truputį berkite miltus nuolat maišydami šakute. Kai taps sunku maišyti šakute iškrėskite tešlą ant lentos ir pasibarstę rankas miltais lengvai ją paminkykite. Tešla turėtų būti gana minkšta (kaip šiltas plastelinas), lipti prie rankų (todėl jas nuolat miltuokite).
Paruoškite kepimo form
ą (apskrita, žemu krašteliu) ją ištepdami aliejumi bei padengdami plonyčiu sluoksniu miltų (žr. nuotr. kairėje). Paruoštą skardą išklokite tešla, miltuotomis rankomis skirstykite, klijuokite ją kad būtų tolygi, suformuokite kraštelius (žr. nuotr. dešinėje).
Atidėkite mažą gabalėlį tešlos pyrago paviršiaus juostelėms suformuoti. Užpildykite paviršių marmeladu, negailėkite, gerai padenkite juo visą pyrago plotą. Suformavę iš tešlos likučių juostelių ornamentą uždenkite juo marmeladinį paviršių. Pabarstykite riešutais iš šaukite į 180 C karštumo orkaitę. Kepkite apie 40 min.

Buon Appetito! :)


Naudingos nuorodos:

http://crostata.myblog.it/




2009-08-26

Sagra - šventė pilvui, sielai ir piniginei



Jeigu italui pakuždėtumėte žodį sagra, šiam kaip mat nutįstų seilė, o akys sublizgėtų iš smalsumo. Pirma mintis atėjusi į galva būtų "valgyti!" , o iš karto po jos sektų klausimas "ką?". Maisto kulto šalyje tokia šventė beveik šventa, net pats terminas dvireikšmis, nurodantis tiek į metinį bažnyčios pašventinimo paminėjimą, tiek į tradicinę miestelio šventę, kuri tradiciškai vykdavo derliaus nuėmimo metu.
Daugelio italų galvose sagra šiandien, tai gardžiausi tradiciniai patiekalai,
mėgavimąsis jais po atviru dangumi, kokio nors mažo miestelio pagrindinėje aikštėje, skambant liaudiškai muzikai ir šurmuliuojant prekeiviams. Tai tik tam miesteliui ar regionui, kuriame vyksta sagra, būdingo patiekalo ragavimas, dėl ko ir kyla smalsumas, dėl ko šimtai sagrų entuziastų sukaria ne vieną kilometrą tik tam, jog vėliau galėtų pasigirti draugams ir kaimynams savo nauju patyrimu.

Teko ir man aplankyti keletą sagrų ir savo akimis įsitikinti, jog neįpareigojanti aplinka, naujų skonių atradimo džiaugsmą teikiantis gardus maistas ir šypsenų kupinas miestelis yra tai, dėl ko verta leistis į sagrų medžioklę.

Šventė pilvui, nes...
tik čia galima paragauti pačių autentiškiausių tradicinės italų virtuvės patiekalų. Nors lėkštės plastikinės, o stalu tenka dalintis su dar 20 nepažįstamųjų, tačiau tai nei kiek nesumažina mėgavimosi kokybišku ir ,svarbiausia , autentišku (tik tam miesteliui ar regionui būdingu) maistu. Priešingai, prideda natūralumo, atsipalaidavimo ir paprastumo prieskonių.
Bėda tik viena (o gal privalumas), jog vienoje vietoje galima paragauti tik vieno patiekalo (to, kuriam skirta sagra), todėl dažnas sagrų ir, visų pirma, gero maisto entuziastas jas medžioja ištisus metus, negailėdamas pinigų kurui, važinėdamas iš vieno krašto į kitą. Apie vykstančias sagras dažniausiai informuoja pakelėse esantys plakatai, lieka tik atidžiai skaityti, kada ir kuria
me miestelyje, bei kuriam tradiciniam patiekalui skirta vyks šventė.

Šventė sielai, nes...
paragauti naujų patiekalų visada įdomu. Nes autentiško skonio ieškančiam turistui joks restoranas nepasiūlys nesuvaidintos paprastų žmonių šventinės nuotaikos, vietos gyventojų nuoširdumo ir geranoriškumo. Nes stebint nepažįstamą stalo kaimyną su užsidegimu šlamščiantį makaronus galima pradėti pažinti tikrąjį Italijos veidą.

Šventė piniginei, nes...
kainos ir kokybės santykis velniškai stulbinamas!Už 10 eurų pilvas bus prikištas su kaupu: pagrindinis patiekalas, užkandžiai (dažniausiai frittura mista: bulvytės, įdarytos alyvuogės, užkeptas kremas;), stiklinė vyno, vanduo.


Svarbu žinoti, jog italai dažniausiai vakarieniauja apie 21 val. Kartą apie tai pamiršus likome it pirštą kandę. Atvykus į tagliatelle fritte (taip norėjome jų paragauti!) sagrą, išvydome dvi kilometrines eiles (prie kasos ir prie maisto palapinės), prie kurių būtų tekę sugaišti mažiausiai valandą (nuostabu tai, jog vietinių tos eilės visai nebaugino, tarsi jie būtų turėję visą pasaulio laiką). Maža to, nuo žmonių kiekio miestuko gatvelės buvo taip užsikišusios, jog buvome labai laimingi iš jų ištrūkę :) Todėl nuoširdžiausias patarimas keliaujantiems į šias kulinarines ekspedicijas - atvykite kuo anksčiau. Optimaliausias laikas nuo 18.30 iki 19.30.

Visi trokštantys paragauti tikros Italijos - marš į sagrų medžioklę!















Nuotraukos iš asm. albumo ( sagra dei maccheroncini di Campofilone)


Naudingos nuorodos:

www.tuttelesagre.it








2009-08-25

Apie tai, kur atsidūriau


Taip jau atsitiko, jog likimas viso maišo Italijos žemių man parinko Marche's regioną (it. le Marche), tūlam lietuviui mažai girdėtą, eilinio turisto dėmesio sulaukiantį tik po tam tikro kelionių skaičiaus į šią šalį, kuomet Roma, Milanas, Venecija, Florencija ir kiti didesni miestai jau būna išmaišyti. Į šį regioną dažniausiai keliauja bėgantys nuo masinio turizmo, ieškantys tikros Italijos skonio.

Rytinėje centrinės Italijos dalyje, vienos pusės juosiamas Apeninų, o kitos skalaujamas Adrijos jūros Marche's regionas įdomus savo įvairiapusiškumu: ieškantiems ramybės - jaukūs kalnų miesteliai, o norintiems pasiausti - pakrantės kurortų šurmulys ( kalnai užima 31 % regiono teritorijos, o kranto juosta driekiasi 170 km.).



Gausus meno ir architektūros paminklų, miestų turtingų savo istorija, vietų apipintų legendomis šis kraštas mažai tenusileidžia gerai žinomiems Italijos turizmo, kultūros ir ekonomikos centrams. Mano pažintis su Italija prasidėjo čia. Tekdavo dažnai čia atvykti, o dabar ir gyventi. Tad apie visus šiame regione rastus lobius pasakosiu jums "tiesioginiu eteriu" su viltimi, jog informacija bus naudinga :)


Svarbiausi miestai:


Naudingos nuorodos:

www.le-marche.com