2009-08-26

Sagra - šventė pilvui, sielai ir piniginei



Jeigu italui pakuždėtumėte žodį sagra, šiam kaip mat nutįstų seilė, o akys sublizgėtų iš smalsumo. Pirma mintis atėjusi į galva būtų "valgyti!" , o iš karto po jos sektų klausimas "ką?". Maisto kulto šalyje tokia šventė beveik šventa, net pats terminas dvireikšmis, nurodantis tiek į metinį bažnyčios pašventinimo paminėjimą, tiek į tradicinę miestelio šventę, kuri tradiciškai vykdavo derliaus nuėmimo metu.
Daugelio italų galvose sagra šiandien, tai gardžiausi tradiciniai patiekalai,
mėgavimąsis jais po atviru dangumi, kokio nors mažo miestelio pagrindinėje aikštėje, skambant liaudiškai muzikai ir šurmuliuojant prekeiviams. Tai tik tam miesteliui ar regionui, kuriame vyksta sagra, būdingo patiekalo ragavimas, dėl ko ir kyla smalsumas, dėl ko šimtai sagrų entuziastų sukaria ne vieną kilometrą tik tam, jog vėliau galėtų pasigirti draugams ir kaimynams savo nauju patyrimu.

Teko ir man aplankyti keletą sagrų ir savo akimis įsitikinti, jog neįpareigojanti aplinka, naujų skonių atradimo džiaugsmą teikiantis gardus maistas ir šypsenų kupinas miestelis yra tai, dėl ko verta leistis į sagrų medžioklę.

Šventė pilvui, nes...
tik čia galima paragauti pačių autentiškiausių tradicinės italų virtuvės patiekalų. Nors lėkštės plastikinės, o stalu tenka dalintis su dar 20 nepažįstamųjų, tačiau tai nei kiek nesumažina mėgavimosi kokybišku ir ,svarbiausia , autentišku (tik tam miesteliui ar regionui būdingu) maistu. Priešingai, prideda natūralumo, atsipalaidavimo ir paprastumo prieskonių.
Bėda tik viena (o gal privalumas), jog vienoje vietoje galima paragauti tik vieno patiekalo (to, kuriam skirta sagra), todėl dažnas sagrų ir, visų pirma, gero maisto entuziastas jas medžioja ištisus metus, negailėdamas pinigų kurui, važinėdamas iš vieno krašto į kitą. Apie vykstančias sagras dažniausiai informuoja pakelėse esantys plakatai, lieka tik atidžiai skaityti, kada ir kuria
me miestelyje, bei kuriam tradiciniam patiekalui skirta vyks šventė.

Šventė sielai, nes...
paragauti naujų patiekalų visada įdomu. Nes autentiško skonio ieškančiam turistui joks restoranas nepasiūlys nesuvaidintos paprastų žmonių šventinės nuotaikos, vietos gyventojų nuoširdumo ir geranoriškumo. Nes stebint nepažįstamą stalo kaimyną su užsidegimu šlamščiantį makaronus galima pradėti pažinti tikrąjį Italijos veidą.

Šventė piniginei, nes...
kainos ir kokybės santykis velniškai stulbinamas!Už 10 eurų pilvas bus prikištas su kaupu: pagrindinis patiekalas, užkandžiai (dažniausiai frittura mista: bulvytės, įdarytos alyvuogės, užkeptas kremas;), stiklinė vyno, vanduo.


Svarbu žinoti, jog italai dažniausiai vakarieniauja apie 21 val. Kartą apie tai pamiršus likome it pirštą kandę. Atvykus į tagliatelle fritte (taip norėjome jų paragauti!) sagrą, išvydome dvi kilometrines eiles (prie kasos ir prie maisto palapinės), prie kurių būtų tekę sugaišti mažiausiai valandą (nuostabu tai, jog vietinių tos eilės visai nebaugino, tarsi jie būtų turėję visą pasaulio laiką). Maža to, nuo žmonių kiekio miestuko gatvelės buvo taip užsikišusios, jog buvome labai laimingi iš jų ištrūkę :) Todėl nuoširdžiausias patarimas keliaujantiems į šias kulinarines ekspedicijas - atvykite kuo anksčiau. Optimaliausias laikas nuo 18.30 iki 19.30.

Visi trokštantys paragauti tikros Italijos - marš į sagrų medžioklę!















Nuotraukos iš asm. albumo ( sagra dei maccheroncini di Campofilone)


Naudingos nuorodos:

www.tuttelesagre.it








Komentarų nėra:

Rašyti komentarą