2012-04-08

Velykos all' italiana

Blizga, mirga šokoladinių kiaušinių pakuotės, nuo velykinių pyragų gausos lūžta parduotuvių lentynos, žiba pirkėjų akys ir sukasi galvos nuo negalėjimo apsispręsti. Tįstančiomis seilėmis krauna ne po viena ir ne po du į savo vežimaičius. Rikiuojasi eilės prie šviežiai skerstų avinėlių, būtinų ant itališko Velykų stalo. Rodos, tikri kiaušiniai čia jau atgyvenęs reikalas, tačiau aš jų "mados" nepaisau. Įlekiu į prekybos centrą vildamasi, kad vis tik rasiu ką nors iš ko galėčiau išspausti spalvų - lietuviški margučiai privalo gyvuoti!


Gavosi visai puikiai!


Šiemet visa familia sugužėjo pas senelius. Bus didelis ir storas valgymas. Įnešu margučius ir jie kaip mat tampa šventės žvaigždukais. Seniesiems sukelia prisiminimus, kaip anuomet ir čia buvo dažomi kiaušiniai, kaip rungdavosi daužytuvėse. Jaunieji, iš pradžių sunkiai patikėję, jog kiaušiniai tikri, stebisi jų grožiu ir klausia marginimo technikos paslapčių. Kitais metais, sakosi, atvyksiantys į namus dieną prieš, kad pamokyčiau kaip tai daroma. "Primena matrioškas" - savo įspūdį apibūdino jauniausias, pusbrolis Džiulijo. "Šitą pasiliksiu prisiminimui" - atidėjęs margutį į šalį pareiškė senelis Lučijano.


Senelis Lučijano kiaušinio nevalgė, pasiliko kaip suvenyrą


O štai ir makaronai atkeliauja. Taip taip, tie patys net ir per Velykas. Žinoma, pagerinti, šventiški, bet vis tiek makaronai. Ei,... palaukit palaukit, susizgrinbu, juk pirmiausia kiaušiniai! "Reikia susidaužti! Antipasto, antipasto (užkandis, užkandis)!" - bandau gelbėt situaciją, bet visuotiniame erzelyje niekas manęs nebegirdi. Tiek jau to, prieš vėją nepapūsi, vietiniai įpročiai neįveikiami. Pirmą kartą Velykų vaišes teko pradėti kitaip. Tradiciškai po pirmojo makaronų patiekalo sekė antrasis, avinėlio ir kalakuto kepsneliai. Mums, šių nevalgantiems, teko įvairiausios daržovių ir sūrio užkandėlės, gruzdintos bulvytės ir kremukai (crema fritta) bei, koks netikėtumas, teta Rosi baltos naminės mišrainės prigamino, kuri čia vadinama insalata russa (kam naminė, o kam rusiška:)). Apsivalgymas iki negalėjimo. Iš kito stalo galo ataidi - "Oooi, reikia vietos dar ir saldžiam pasilikti". Balius nuo 12 iki 16. Velykos, tai dar viena proga visiems susirinkti, sočiai pavalgyti ir skaniai papliurpli. Gal kitose italų šeimose kiek kitaip, bet šioje niekas nesuko sau plaučių nei dėl pagoniškų pavasario ritualų, šventės simbolikos, prisikėlusio Jėzaus, ar popiežiaus sveikinimo urbi et orbi. Švenčiausi čia dalykai - krūvon suėjusi šeima ir pamaloninti skonio receptoriai. Ko gi dar paprastam žmogui norėti :))


"Štai čia aš, o štai čia mano vyras" - močiutė Rožė paaiškino savo siuvinėtų puodkėlių simboliką

Iš nuotraukos kalba šeimos istorija




















Šventė - tai draugėn susirinkusi šeimyna