Kartą atvykę pas Mikio senelius į kaimą (Montotto. Skamba tarsi aštuntasis kalnas :) ) užtikome dieduką besitvarkantį su gausiai užderėjusiais pomidorais. Jis ruošė pomidorų padažą žiemai taip, kaip tai buvo daroma senais laikais: pomidorai susmulkinami, sugrūdami į stiklainius, pasūdomi, uždengiami baziliko lapeliu, užspaudžiamas kamštis. Derlius su visa tara verdamas didžiulėje bačkoje iš apačios kūrenama malkomis. Virti būtinai reikia ne mažiau pusvalandžio, tik tuomet pomidorai tamsiame rūsyje galės išbūti net iki 2 metų. Tai atrodo štai taip:
Na, o greitai ir nesudėtingai namie pomidorų padažą galima pasigaminti šitaip:
Alyvuogių aliejuje iki švelnaus geltonumo pakepinkite smulkiai pjaustytą svogūną, suverskite skardinę konservuotų pomidorų (aš renkuosi smulkiai kapotus, nes jie greičiau suverda), įpilkite pusę stiklinės vandens, įberkite žiupsnelį druskos ir virkite ant vidutinės, o vėliau ant silpnos ugnies, kol pasidarys vientisa masė. Pomidorų padažo tirštumą reguliuokite vandens kiekiu. Galite paskaninti bazilikais ar raudonėliais (it. oregano), o jei mėgstate aštriai - raudonaisiais pipirais :)
Nuo to laiko, kai išmokau šio recepto, mano virtuvės lentynėlė daugiau neberegėjo sintetinių ketčiupų ir visokio kitokio industrinio brudo :)
o kaip pasidaryti su naminiais pomidorais padaza ziemai ar siam receptui tinka naminiai pomidorai?
AtsakytiPanaikinti