Pasta, pasta, pasta!

-Ar žinai, kodėl italai nemėgsta važiuoti į užsienį? - sykį manęs paklausė dėdė Giorgio. Nelaukęs kol sugalvosiu atsakymą, tučtuojau išdrožė: "Nes ten niekas negamina tokios pastos kokios reikia!Nes ten niekas neduoda tikros pastos!". Suprask teisingai, vaikeli, kiekvienas italas įtariai žiūrės į kiekvieną ne italo ir ne Italijoj pagamintų makaronų lėkštę ir, neduok Dieve, nors vieną dieną negavęs porcijos pietums dar ims ir susirgs...depresija.

Dėdė Giorgio negali nei dienos be pastos - makaronų pagamintų šveicarišku tikslumu, su prie jų formos derančiu padažu. Štai, Mikis kiekvieną kartą juos virdamas naudoja sekundinį chronometrą, o pritrūkęs orechiette (lt. ausytės-tai tokia makaronų forma) ropių lapų padažui nenaudos kitos formos makaronų, kurių pilnos virtuvės lentynos, bet bėgs į artimiausią parduotuvę, o jei ji bus uždaryta palauks rytojaus.

Taigi, pastos gamyba - rimtas reikalas, o pasakojimai apie tradicinį lietuvišką makaronų valgymo būdą (su ketčiupu, fermentiniu sūriu, o kartais dar ir grietine) prilygsta siaubo filmui.

Kokie gi jie, tie itališki pastos vartojimo ypatumai? Pasidalinsiu su jumis autentiškais, tiesiai iš italų šeimos virtuvės atkeliavusiais receptais, kurių išmokau per tuos visus draugystės su Italijos kultūra metus.

O kaip gaminate jūs?

Pasta receptų sąrašas:

Spaghetti su citrina ir kiaušiniu